Kauno mėsos kombinatas

Akcinė bendrovė „Maistas“ su centru Kaune įsikūrė 1923 m., iš pradžių vertėsi pieno produktų ir kiaušinių prekyba, vėliau – gyvulių ir paukščių prekyba, mėsos gaminių gamyba ir eksportu. „Maistas“ suorganizuotas akciniais pagrindais, didžiausias akcininkas buvo vyriausybė, kita dalis – ūkininkai. „Maisto“ bendrovė turėjo penkias dideles eksportines skerdyklas, juose skersdavo iš ūkininkų supirktus gyvulius ir paruošdavo pardavimui jų produktus. Savo rankose ji turėjo bemaž visą prekybą kiaulėmis, be to iš ūkininkų supirkinėjo raguočius, žąsis, kalakutus, triušius. Panašų darbą dirbo ir daugiau organizacijų, tačiau jų vaidmuo Lietuvos ūkiniame gyvenime buvo kur kas mažesnis. Valstybė „Maistui“ teikė dotacijas eksporto nuostoliams dengti, nuo 1932 m. už kiekvieną parduotą kiaulę ūkininkas turėjo teisę įsigyti akciją už 5 Lt (nuo 1935 m. – po 2,5 Lt, 1938 m. panaikinta). 1931-1933 m. bendrovė pastatė mėsos fabrikus Tauragėje, Panevėžyje, Šiauliuose, o 1939 m. įsigijo odų fabriką Šiauliuose. „Maistas“ turėjo 69 firmines mėsos produktų parduotuves, 5 didmenos bazes. Tarpukariu akcinė bendrovė „Maistas“ reguliavo visų Lietuvoje buvusių bendrovės skerdyklų darbą. 1927 m. įkurtas Klaipėdos „Maistas“ buvo pagrindinis mėsos eksportuotojas į Didžiąją Britaniją. Greta skerdienos pristatymo į Didžiąją Britaniją, anglai bendrovei užsakė ilgalaikį kiaulių šerių eksportą teptukų ir šepečių gamybai. 1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo bendrovės įmones ir Kaune įkūrė Kauno mėsos kombinatą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kauno mėsos kombinatas tapo valstybine akcine įmone (VAĮ) „Kauno maistas“. Bankroto byla iškelta 1996 m

Vienas komentaras “Kauno mėsos kombinatas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *