Veprių raketų bazė

5-osios raketinės armijos, 58-osios raketų divizijos, 324-ojo raketų pulko, Ukmergės 1-asis batalionas. Statybos Kelmų miške prasidėjo apie 1958 metus. Maždaug po poros metų jau buvo sukomplektuoti kadrai, atvežtos raketos ir 1960 m. spalio 1 dieną įvestas kovinis budėjimas. Veprių bazė turėjo 4 balistinių raketų R-12 paleidimo aikšteles. Vieną raketą aptarnavo keturi skyriai, juose buvo devyni karininkai ir keturiasdešimt seržantų bei eilinių.
Raketos buvo laikomos užmaskuotuose angaruose. Ant gelžbetonio konstrukcijų buvo užpiltas smėlis, po to užstumtas gruntas, jis apželdintas žole, krūmais, medžiais. Šiuose raketų garažuose nuolat buvo palaikoma 18 laipsnių oro temperatūra, buvo griežtai nustatytas drėgmės santykis. Kareiviai turėjo šiuos parametrus nuolat tikrinti ir duomenis fiksuoti specialiame žurnale, kuris buvo saugomas net dešimtį metų. Vepriuose yra 4 tokie angarai.
Branduolinis ginklas raketoms buvo laikomas atskiroje teritorijoje, esančioje tame pačiame miške, tačiau maždaug už poros kilometrų. Branduolinės galvutės buvo saugomos ant vežimėlių pastatytuose specialiuose konteineriuose. Juose, kaip ir raketų angaruose, turėjo būti palaikoma nustatyta temperatūra, drėgmė, čia nuolat buvo kontroliuojami du saugos laipsniai. Branduolinio ginklo priežiūra ir apsauga rūpinosi atskiras karinis dalinys
Priešais kiekvieną angarą yra starto aikštelė. Aikštelėse yra starto kontrolės nendidelis bunkeris. Dviem starto aikštelėm aptarnauti buvo įrengta po du techninius, kuro angarus.
Raketos galėjo skristi iki 3000 km ir gabenti 2 -3 megatonų galingumo branduolinį užtaisą. Raketos korpusas svėrė apie tris tonas, jos ilgis buvo apie 22 metrus. Maždaug toks pat ir kūgio formos branduolinės galvutės svoris, jos ilgis – apie 3 metrus. Į orą kylanti raketa būtų svėrusi apie keturiasdešimt tonų. Jos svoris priklausė nuo to, kokiu atstumu yra taikinys ir kiek kuro reikės keliui iki priešo įveikti.
Yra trys raketos kovinės padėtys: pastovi, padidinta ir pilnos parengties.
Vepriuose raketos paprastai buvusios pastovioje padėtyje. O tai reiškia, jog jos be branduolinio užtaiso buvo saugomos angare. Gavus įsakymą raketas paruošti padidintai kovinei padėčiai, jos nutempiamos iki starto aikštelės, prijungiama branduolinė galvutė. Pilna parengtis reiškia, kad ginklas turi būti paruoštas startui. Raketa pastatoma ant paleidimo įrenginio, supilami kuro komponentai, į valdymo sistemą įvedama skrydžio užduotis. Pilnoje parengtyje raketa negali būti ilgiau kaip 30 dienų. Mat per ilgesnį laiką kuro komponentai – koncentruota azoto rūgštis, 30 proc. vandenilio peroksidas – gali pažeisti raketos konstrukcijas. Po mėnesio būtina išpilti kurą ir vežti ją patikrinti į gamyklą.
Bazė tarnybą baigė 1998 metais, netrukus po to liko apleista. Raketinės bazės teritoriją ir visus pastatus bei kitą turtą 1989 metų vasarą į savo rankas perėmė ką tik susikūrusi asociacija “Vepriai” ir čia kelerius metus šeimininkavo. Šiuo metu bazė visiškai apleista. Beveik visi mūriniai statiniai sugriuvę, likę tik gelžbetoniniai požeminiai angarai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *