O kas jei karas? Kur slėptis?

Nors  socialistinės sandraugos šalys yra pasiekusios didelių laimėjimų kovoje už taiką ir visos pažangiosios žmonijos pastangos sudaro realią galimybę išvengti pasaulinio karo, vis dėlto toks pavojus nepraėjo. Tarybų sąjungos kumunistų partijos programoje pažymima, kad imperialistininė stovykla ruošia baisiausią nusikaltimą žmonijai – pasaulinį termobranduolinį karą, kuris gali neregėtai sugriauti ištisas šalis, sunaikinti ištisas šalis.

Gyventojų apsaugos nuo priešo turimų šiuolaikiniųnaikinimo priemonių problema gali būti sėkmingai išspręsta tik bendromis ginkluotųjų pajėgų, civilinės gynybos ir visos liaudies pastangomis. Tai sprendžiama imantis tam tikrų priemonių:

Statyti apsauginius statinius gyventojams pasislėpti ir didinti jų fondą.

Aprūpinti gyventojus individualiomis apsaugos priemonėmis ir organizuoti juos, kad patys pasigamintų papraščiausias apsaugos preimones.

<….>

Jeigu užpultų priešas, naudodamas raketinį branduolinį ginklą, kiekvienas tarybinis pilietis turi mokėt pats apsisaugot ir apsaugoti savo šeimą, suteikti pagalbą nukentėjusiems. Todėl būtina dar taikos metu išmokti apsisaugoti nuo masinio naikinimo ginklo ir mokėti taikyti visus  apsisaugojimo būdu praktiškai.

Tai yra ištrauka iš 1983 metais Maskvoje, leidyklos Voenizdat (Воениздат ) išleistos knygelės „SSSR civilinė sauga.  Tai turi žinot ir mokėt kiekvienas“ („Гражданская оборона СССР. Это должен знать и уметь каждый“ ) Knygelėje aprašomi būdai ir priemonės, padedančios apsisaugoti nuo masinio naikinimo ginklo, taip pat vykdyti gelbėjimo ir neatidėliotinus avarinisu atstatymo darbus, organizuoti pranešimus ir veiklą esant oro, radiacinio, cheminio ar bakteriologinio pavojaus atvejams.

Pačiame šaltojo karo įkarštyje buvo skiriamas didžiulis dėmesys ne tik ginklavimuisi, bet ir gyventojų apsaugai. Visose Sovietų sąjungai priklausiusiose valstybėse, o ypatingai esančiose vakaruose, buvo intensyviai įrenginėjamos civilinės saugos slėptuvės ir sandėliai. Tai yra kolektyvinės apsaugos priemonės, kuriose gyventojai galėdavo skubiai pasislėpti nuo pavojaus ir ten saugiai praleisti kažkiek laiko. Slėptuvės buvo skirstomos į dvi pagrindines rūšis: pirmoji – slėptuves nuo jonizuojančios spinduliuotės ir nuo griūčių, antroji –  nuo jonizuojančios spinduliuotės, nuo griūčių ir nuo cheminių medžiagų poveikio. Pastarosios turėdavo oro filtravimo ir ventiliavimo įrenginius su elektrine ar rankine pavara. Šie šrenginiai galėdavo dirbti dviem rėžimais. Pirmasis, paprastas – iš oro pašalinamos dulkės jas sulaikančiais filtrais. Antrasis rėžimas turėjo galimybę, per filtrų ir sugėriklių sistemą, iš oro pašalinti nuodingąsias medžiagas, bakterijas, radioaktyvias dulkes. Antrojo tipo slėptuvėse buvo įrengta vandentiekio, kanalizacijos, šildymo  sistemos, veikė dvipusio radijo ryšio įranga, telefonas. Kiekvienoje slėptuvėje buvo numatytas tam tikras žmonių skaičius ir šiam skaičiui buvo sandėliuojamos individualios apsaugos priemonės: dujokaukės (GP-5), asmeninės vaistinėles (AI-2), priešcheminiai paketai (IPP-8). Apie vaistinėles ir priešcheminius paketus plačiau papaskosiu kitame straipsnyje. Taip pat buvo įvairių kitų priemonių: uždaro ciklo kvėpavimo aparatai, mini cheminės laboratorijos, radiacijos matuokliai, cheminės apsaugos kostiumai ir daugybė buitinių priemonių. Netoli prie didelių slėptuvių papildomai buvo įrengiamos tik sandėliavimui skirtos slėptuvės. Jose žmonėms pasislėpti galimybė nebuvo numatyta, tačiau ten kaupdavo rezervinius kiekius visokiausių saugos priemonių.

Visiškai nesenai turėjau galimybę susipažinti su Kauno miesto slėptuvių žemėlapiu. Šiuo metu Kauno mieste yra 195 civilinės saugos slėptuvės, iš kurių 167 yra SJChG tipo t. y. kurios apsaugo nuo jonizuojančios spinduliuotės, cheminių medžiagų poveikio ir nuo griūčių ir 28 SJG tipo, kurios apsaugo nuo jonizuojančios spinduliuotės ir griūčių. Atrodo, kad turėtų būti pakankamai. Tačiau kokia gi tų slėptuvių būklė? Įvertinti skyriau vieną popietę, kurios metu aplankiau keletą tipinių slėptuvių ir sandėlių. Situacija iš ties liūdnoka. Tinkamos naudojimui yra vos kelios, tačiau jose nėra individualių saugos priemonių, arba esančių priemonių galiojimo laikas pasibaigęs prieš 30 metų. Dauguma apleistos, paverstos sandėliukais, be būtinos ventiliacijos sistemos. Nemažai slėptuvių yra absoliučiai netinkamos jokiam panaudojimui. Daugybę metų esančios apsemtos. Drėgme visisškai sugadino visas sistemas, patalpos įsigėrusios pelėsiais, visa įranga supuvus, kai kur grindis dengia storas dumblo sluoksnis.

Visa laimė, kad dabar nėra šaltojo karo laikotarpis ir mums niekas negrąsina branduoliniu, cheminiu ar bakteriologiniu ginklu J

P.S. Keletas nuotraukų yra po tekstu. Foto padarytos taip, kad nebūtų įmanoma suprasti kur ir kokios slėptuvės aplankytos. Koordinačių neatskleisiu.

Komentarai

  1. Manau ne viena iš mūsų kankina klausimas, o kaip visgi yra su ta Astravo atomine elektrine. Ant kiek mes būtume saugus įvykus avarijai su radioaktyviu dalelių išmetimu. Rusiškais reaktoriais aprūpinta elektrine, dar pridėjus slaviška statybos darbų kultūrą bus tikra užprogramuota bomba Lietuvos pašonėje. O kur dar radioaktyvių atliekų kapinynas šalia. Tik visiškas naivuolis žinodamas faktus, kad net tokios išsivysčiusios šalys kaip Japonija nesugeba 100% užtikrinti atominiu elektriniu saugumo gali sakyti, kad Astravo elektrinė bus saugi ir aplinkinėse teritorijose ( įskaitant Vilnių ) gyvenantiems žmonėms joks pavojus negresia. Dar naiviau būtų tikėtis, kad įvykus avarijai valdžia mumis pasirūpins laiku ir efektyviai. Taip, pasirūpins, bet deja daugumai iš mūsų tas rūpesti pasireiks valstybės lėšomis kompensuojamomis laidotuvėmis arba dalinai kompensuojamais chemoterapijos preparatais nuo vėžio.
    O tai ką aš, paprastas žmogus, galiu padaryti, kad išsaugočiau savo šeimos, savo pačio gyvybę ir sveikatą? – dažnas užduoda sau tą klausimą. Ogi tereikia apsidairyti aplink, pažiūrėti į šalių, kur piliečiai žino paprasta taisykle „Ačiū Valstybe, kad rūpiniesi mumis, bet kas gali pasirūpinti mano šeima ir pačiu savimi geriau nei aš pats’’.
    Jie žino, kad pirmas ir pats svarbiausias dalykas kuriuo reikia pasirūpinti, tai NBC padidinto slėgio ventiliacine stotele. Skamba komplikuotai, bet realybėje geru gamintoju, tokiu kaip britų gamintojų siūloma Castellex Air serijos NBC ventiliaciniai gaminiai yra labai kompaktiški, lengvai ir greitai instaliuojami, gražaus dizaino kuris negadina net moderniausio interjero. Toliau jau belieka parinkti montavimo vieta. Pavyzdžiui Šveicarijos, Izraelio ar JAV gyventojai NBC Air Filtration (radioaktyvus Biologinis Cheminis filtravimas ) sistemas pagrinde montuoja į specialiai pastatytus bunkerius arba tiesiog į šiek tiek adaptuotus rūsius. Tokiu atveju sistema pasiruošusi išsaugoti jūsų ir jūsų šeimos bei draugų gyvybes ne tik radioaktyvios, cheminės ar biologinės avarijos atveju, bet ir įvykus kariniam konfliktui kurio metu panaudojamas masinio naikinimo ginklas. Pavyzdžiui Castellex Air serijos sistemos pilnai pašalina visus žinomus masinio naikinimo ginklo komponentus įskaitant ir baisųjį Sarin’a ( Zarino dujas). Be to kokybiškos sistemos aprūpintos nuo sprogimo apsaugančiais vožtuvais ir slėgį reguliuojančiais vožtuvais. Taigi jums net nereikia jaudintis, kad patalpa būtų gerai izoliuota. NBC positive pressure sukuriamas slėgio perteklius neleis skverbtis užnuodytam orui per plyšius į jūsų kambarį ar slėptuvę.
    Žinoma, tokių sistemų panaudojimo galimybės yra žymiai platesnės. Jos dažnai įrenginėjamos butuose, ofisuose ir t.t. kurie įsikūrę centrinėse miestų dalyse arba labai pramonės užterštose teritorijose (taipogi zonose besiribojančiose su pavojingomis gamyklomis, kurios avarijos metu sukeltų rimtą pavojų aplinkiniu gyventoju sveikatai ir gyvybei ). Sistema apsaugo tiek nuo industrinių tiek nuo automobilinių teršalų. Jau seniai mokslininkų įrodyta, kad didmiesčiuose vaikams dažnai nuo didelio oro užterštumo nustoja vystytis plaučiai, prasideda astmos priepuoliai, alerginės organizmo reakcijos ir t.t.. Vėlgi, jau niekam ne paslaptis, kad teršalai, kaip kad dyzelinių automobilių išmetami suodžiai, dylančių stabdžių kaladėlių dulkes, padangų gumos likučiai ir t.t. yra stiprus kancerogenas. Deja, bet rajonuose su didele oro tarša vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė paprastai yra ženkliai trumpesnė.
    Mes jau tikrai pažengėme į priekį ir dažnai pagalvojame, ką dedame i burna, bet tik retas susimasto ką įkvepia į savo plaučius ir kaip tai įtakoja sveikata.
    Dabar praktiškai Lietuvos gyventojams, bet koks noras pasirūpinti savo šeimos saugumu atsimuša i pasiūlos nebuvimą Lietuvos rinkoje. Tik tikrai pasiturintys ir užsispyrę atsivežę NBC LSS aparatus iš Vakaru Europos ir suinstaliavo į savo butus, namus, rūsius. Deja didžiajai mūsų gyventojų daliai tai yra per brangu ir komplikuota.
    Tiksliau kol britų gamintojas Castellex Ltd nepasiūlė savo Air serijos NBC filtrų, kurie ne tik nėra brangus ir lengvai prieinami didžiajai gyventoju daliai, bet ir maksimaliai adaptuoti vartotojo patogumui. Lengvai instaliuojami, dar lengvesnis valdymas – vienu mygtuko paspaudimu sistema įjungiama ir saugo jus ir jūsų šeimą nuo nuodingo oro. Šiuo metu vienintelė problema su Castellex Air- tai jos žema kaina, instaliavimo ir vartojimo paprastumas jau sukėlė ažiotažą NBC bunkeriams skirtu filtru rinkoje. Jei dar nesenai firma savo klientams išsiusdavo prekes ta pačią dieną, tai dabar jau tenka laukti šešias – aštuonias savaites ir panasu terminai tik dides. Kasdien vis daugiau ir daugiau žmonių susimasto apie savo ir savo šeimos likimą įvykus branduolinei biologinei ar cheminei katastrofai. Vis daugiau ir daugiau bunkerių statoma visame pasaulyje. O tu ar jau žinai kur slėpsi savo šeimą įvykus nelaimei? Ir nesvarbu ar tai būtų Baltarusijos atominė elektrinė, ar teritoriniu ambicijų kamuojama Rusija, ar JAV Siaurės Korėjos konfliktas, galu gale vietiniu pramones imoniu katastrofa ar kasdiene oro tarša.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *