Kauno Aleksoto oro uostas iš paukščio skrydžio

Aleksoto aerodromas yra vienas seniausių Europoje. Čia 1919 m. kūrėsi pirmoji Nepriklausomos Lietuvos aviacija.
1933 m. čia susirinkusi tūkstantinė minia laukė sugrįžtančių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno, deja, juos pasiekė tik skaudi žinia – lakūnai, nors ir įveikę Atlanto vandenyną, Lietuvos taip ir nepasiekė. 1993 m. lakūnų atminimui aerodromui suteiktas S.Dariaus ir S. Girėno vardas.
Aerodrome tarpukariu vyko įvairios aviacinio sporto varžybos, lakūnų mokymai ir bandomieji skrydžiai.
Sovietmečiu paskirtis buvo pakeista į civilinės aviacijos. Kol nebuvo Karmėlavos oro uosto, iš čia buvo vykdomi pagrindiniai skrydžiai.
Čia ilgą laiką dominavo AN-2 praminti „Kukurūznikas“, jais kauniečiai skraidė į Vilnių, Šiaulius, Alytų ar tolimąją Palangą. Septintame dešimtmetyje Aleksoto aerouoste leidosi ir didesni IL-14, AN-24 lėktuvai, o nuo 1976 m. į Maskvą galima buvo skristi net su reaktyviniu JAK-40 lėktuvu. Sunku patikėti, kad šis 31 vietos „gigantas“ keletą kartų per dieną sugebėdavo nusileisti ir pakilti 1,3 km. ilgio take. Aerouostas plėtėsi – 1969 m. pradėtas statyti keleivių terminalo pastatas, po 1974 m. rekonstrukcijos jame veikė laukimo salės, kasos ir restoranas.
Didelę dalį teritorijos buvo užėmę kariškiai. Šalia pakilimo tako buvo įrengtos 6 karinių sraigtasparnių Mi-18 aikštelės.
Šiuo metu buvusiame pagrindiniame pastate įsikūręs aviacijos muziejus. Administraciniuose pastatuose yra Aleksoto seniūnija, policijos nuovada ir nedidelę dalį užima dabartinė oro uosto administracija.
Dalį teritorijos užima sporto aviacijos klubai, kurie šiuo metu yra pagrindiniai aerodromo naudotojai.

Komentarai

  1. Andrius parašė:

    Pamenu kai skridau i palanga, tikrai ne su kukuruzniku o su normaliu lektuvu, veike orouostas, buvo daug zmoniu, o gatvej stoelej atsimenu buvo daug lakunu ir stiuardesiu kurie atvykdavo isvykdavo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *