Šikšnosparnių rojus – Kauno tvirtovės III fortas

Kauno tvirtovės dalis Seniavoje, prie buvusio tvirtovės kelio. Fortas pastatytas 1887–1888 m., rekonstruotas 1893–1898 m. ir 1908 m. Pirmojo pasaulinio karo metais III fortas iš labiausiai apšaudytų Kauno tvirtovės fortų nukentėjo mažiausiai. Jame dar galima aptikti originalių įrangos detalių: laiptų, turėklų, langų rėmų, kt.
Tvirtovės objektas – simetrinės struktūros, penkiakampės formos, orientuotas į pietus. Išsidėstęs Sąnašos upelio slėnio pietinio šlaito viršutinėje terasoje. Fortas išlaikęs išraiškingas reljefo formas, deja, apaugusias sunkiai praeinamais bruzgynais. Teritorija į pietus ir rytus mažai urbanizuota, vakarinėje pusėje šliejasi eilė gyvenamųjų namų. Šiaurinė teritorijos dalis palyginti intensyviai urbanizuota. Gamtinį kraštovaizdį bei architektūros paveldo objekto įvaizdį darko teritorijoje stovintys masyvūs gamybiniai pastatai. Pastarieji užstoja patį fortą nuo Titnago g. Forto teritorija išlaikiusi jungtį su gamtiniu karkasu. III fortas, kaip ir I bei II fortai yra labai panašios konstrukcijos ir išplanavimo, statytas pagal tą patį Vyriausiosios inžinerinės valdybos patvirtintą 1879 m. tipinį projektą. Forto statiniai kazematuoti, užnugaryje įrengtos kareivinės. Suformuoti atskiri pylimai artilerijos (centrinėje dalyje) ir pėstininkų pozicijoms su aikštelėmis lengvosioms prieššturminėms patrankoms (forto priekinėje dalyje). Perimetrą juosia gynybinis griovys, kuriam apsaugoti įrengti užnugario kaponieriai, išlikusi nepakitusi esplanada. Forto apsaugai įrengta kontreskarpinė skliautinės konstrukcijos raudono mūro siena.

Fortas patenka į Naujosios Fredos teriologinį draustinį ir yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių sąrašą. Dėl ypatingo mikroklimato ir aukšto santykinio oro dregnumo (iki 95%) fortus labai pamėgo šikšnosparniai. Naujosios Fredos (III) fortas yra seniai žinomas kaip vertinga ir saugotina šikšnosparnių žiemavietė. Žiemojimo laikotarpiu aptiktos 8 šikšnosparnių rūšys, 7 iš jų įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Čia yra viena iš retų ir unikalių Lietuvos šikšnosparnių žiemaviečių, kuriose aptinkami šiaurinis šikšnys (Eptesicus nilssonii) bei kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme).

Vietovė nėra natūrali, nes ji beveik išimtinai sukurta žmogaus. Tačiau fortų požeminiai pastatai primena natūralius urvus ir yra naudojami šikšnosparnių kaip žiemojimo vietos. Tokios teritorijos yra saugomos daugelyje Europos šalių, kaip svarbios šikšnosparnių apsaugai buveinės.
Pagal parengtą gamtotvarkos planą, šikšnosparnių gerbūviui skirta nemažai pinigų, už juos užmūryti kai kurie praėjimai, palikus tik landas šikšnosparniams, padengta hidroizoliacija apsemtose vietose, kad nenutekėtų susikaupęs vanduo, sugadinta originali drenažo sistema, bei įrengta 100 inkilų. Ateityje numatyta įrengti rakinamas duris į kiekvieną tunelį tam, kad nepatektų šikšnosparnių miego trikdytojai. Netgi yra ambicijų atvesti elektrą ir teritorijoje pakabinti vabzdžius viliojančias ultravioletines lempas, kurios pagerintų šikšnosparnių mitybos galimybes. Bet viską vainikuoja planas požeminėse patalpose įrengti 10 automatinių duomenų registravimo ir kaupimo stotelių. Tad, kol gamtosaugininkai neįsisiautėjo – skubėkite susipažinti su šiuo unikaliu objektu.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *